Justė, Dovydas ir Juostė

„Kai man buvo 16-a metų, mes pradėjome draugauti su mano vyru Dovydu ir per pirmąsias Kalėdas nesusitupėjau, kokią čia dovaną padovanoti, kad ir man čia kažkas būtų ypatingo ją gaminant. Nuvažiavau pas mokytoją Jurgitą, žinojau, kad ji audžia juostas Šiaulių miesto kolektyvams, paprašiau, kad mane pamokytų ir tada gimė ta pirmoji juosta mano vyrui. Nuo to laiko praėjo jau 20 metų“, – prisimena Justė.

„Pradžioje juostas naudojome kaip simbolinę puošmeną. Vilnonis rūbas ir prie jo kažkur prisiuvame juostelę apie kaklą, rankoves, gobtuvą, rankoves. Dabar norime, kad visas audinys būtų iš juostų, va kur mūsų paltas, rankinės. Tai yra juostiniai audiniai, juostos susiūtos į audinį ir jos yra pagrindas, o ne kitoks vilnonis audinys“, – pasakoja Dovydas.

Po Juoste slepiasi modernus etno rūbas – žmogaus, natūralaus audinio ir vytinių juostų draugystė. Kūriniai skirti vertinantiems rankų darbą ir tikrumą.